Šioje techninėje santraukoje apžvelgiamos ir analizuojamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto ir jo sekretoriato rekomendacijos, susijusios su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų dėl kalėjimų perpildymo vykdymo priežiūra.
Juo siekiama padėti praktikuojantiems teisininkams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms kalėjimų srityje, jų advokatavimo ir bylinėjimosi veiksmuose Europos Tarybos institucijose.
Turinys
Įvadas >>
1. Rėmimasis Europos Tarybos ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų dokumentais >>
2. Išsamios strategijos, apimančios visas susijusias suinteresuotąsias šalis, skatinimas >>
3. Strategijos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama kardomajam kalinimui (suėmimui), trumpoms bausmėms ir kalinių skaičiui >>
4. Mažiau dėmesio skiriama laisvės atėmimo trukmei ir paleidimui prieš terminą >>
Įvadas
Šio dokumento tikslas – apžvelgti Europos Tarybos Ministrų Komiteto ir jo sekretoriato poziciją dėl struktūrinės kalėjimų perpildymo problemos.
Jame nagrinėjamos Ministrų Komiteto ir jo sekretoriato rekomendacijos 13 atrinktų šalių: Belgijai, Bulgarijai, Prancūzijai, Graikijai, Vengrijai, Italijai, Moldovai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Rusijai, Slovėnijai ir Ukrainai[1]. Nagrinėtos tik iki 2023 m. rugsėjo mėn. priimtos pastabos ir sprendimai. Į naujesnius dokumentus neatsižvelgta.
Atrinktose bylose, iš kurių kai kuriose priimti pilotiniai arba pusiau pilotiniai sprendimai[2], Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad kalėjimų perpildymas yra struktūrinė arba kompleksinė problema, kurią būtina spręsti taikant esmines priemones.
Dėl šios problemos sprendimo Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pateikęs gairių. Tai gali būti tikslinės priemonės, kurios turi būti priimtos per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, pilotiniuose sprendimuose gali būti reikalaujama numatyti veiksmingas teisių gynimo priemones nuteistiesiems (suimtiesiems), norintiems skųstis dėl kalinimo sąlygų (žr. sprendimą Torreggiani ir kiti prieš Italiją, Nr. 43517/09, 2013 m., §§ 96–99)), ar platesnio pobūdžio įpareigojimai dėl valstybių bausmių vykdymo politikos (žr. visų pirma sprendimą Orchowski prieš Lenkiją, kuriame EŽTT nusprendė, kad „[j]ei valstybė negali užtikrinti Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, ji turi atsisakyti griežtos bausmių vykdymo politikos ir sumažinti įkalintų asmenų skaičių arba pradėti taikyti alternatyvių bausmių sistemą“ (Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, 2009 m., § 153; taip pat žr. Torreggiani, § 95)).
Nepaisant šių nuorodų, EŽTT yra ne kartą pabrėžęs, kad Ministrų Komitetas turi „geresnes galimybes“ pateikti gaires, kaip valstybė turėtų organizuoti savo bausmių vykdymo sistemą arba vykdyti kalėjimų reformas (Sukachov prieš Ukrainą, Nr. 14057/17, 2020 m., § 145; taip pat žr. Torreggiani, §§ 94–95).
Ministrų komiteto posėdžiai tam tikrų bylų sprendimų vykdymo pažangai peržiūrėti viceministrų lygmeniu vyksta keturis kartus per metus (toliau – DH posėdžiai). Peržiūra vykdoma remiantis vyriausybės parengtomis pažangos ataskaitomis (toliau – veiksmų planai, veiksmų ataskaita) ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) bei nacionalinių žmogaus teisių institucijų (toliau – NŽTI) pateiktomis pastabomis.
Reikėtų atskirti du pagrindinius informacijos šaltinius. Pirma, Ministrų Komiteto priimti sprendimai (toliau – Ministrų komiteto sprendimai), kuriuose išdėstoma Komiteto pozicija.
Antra, remiantis iš vyriausybių, NVO ir NŽTI gautais dokumentais prieš DH posėdį Ministrų komiteto sekretoriato parengtos pastabos (toliau – pastabos). Jose pateikiamas padėties atitinkamoje šalyje aprašymas ir analizė, taip pat priemonės, kurių ėmėsi arba numato imtis nacionalinės valdžios institucijos. Jose taip pat pateikiami pasiūlymai, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį Ministrų Komitetas. Šios pastabos nėra privalomos, tačiau jomis gali būti remiamasi aiškinant Komiteto sprendimą[3].
Iš šių dokumentų atrinkti tik su kalėjimų perpildymu susiję klausimai (į klausimus, susijusius su materialinėmis kalinimo sąlygomis, ir į su perpildymu nesusijusią informaciją apie taikomas teisių gynimo priemones neatsižvelgta).
1. Rėmimasis Europos Tarybos ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų dokumentais
Ministrų Komitetas skatina vadovautis Europos Tarybos (ET) dokumentais dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų politikos: rekomendacijomis (Rekomendacija Rec(99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus augimo, Rekomendacija Rec(2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo, Rekomendacija Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo ir Rekomendacija Rec(2006)13 dėl kardomojo kalinimo taikymo, jo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonių nustatymo (žr., pvz., 2016 m. 1259-ojo posėdžio pastabas dėl Slovėnijos)), Baltąja knyga (Europos nusikalstamumo problemų komitetas, Baltoji knyga dėl kalėjimų perpildymo, 2016 m. (žr. pvz., 2019 m. 1362-ojo posėdžio pastabas; 2021 m. 1398-ojo posėdžio pastabas; 2023 m. 1468-ojo posėdžio pastabas dėl Rumunijos)), CPT pozicijomis (dėl konkrečių valstybių arba platesniais klausimais, pvz.: CPT 2021 m. veiklos ataskaita dėl „privalomos laivės atėmimo vietų reguliavimo teisinės sistemos“ kalėjimų perpildymui spręsti (žr. 2023 m. 1475-ojo posėdžio pastabas dėl Portugalijos)) arba Europos Tarybos teikiama technine pagalba (pvz., Europos Tarybos 2021–2024 m. veiksmų planas Moldovos Respublikai, finansuojamas įgyvendinant Žmogaus teisių patikos fondo (angl. „Human Rights Trust Fund“ projekto (HRTF) Nr. 18 programą (žr. 2016 m. Ministrų Komiteto 265-ojo posėdžio sprendimą dėl Moldovos; 2012 m. 1157-ojo posėdžio pastabas dėl Rusijos).
NŽTI ataskaitos taip pat minimos kaip naudingi, Europos Tarybos dokumentus papildantys šaltiniai (žr. 2013 m. Ministrų Komiteto 1172-ojo posėdžio sprendimą dėl Bulgarijos, kuriame Ministrų Komitetas ragina valdžios institucijas „tinkamai atsižvelgti […] į atitinkamas nacionalinio ir tarptautinio lygmens stebėsenos institucijų, taip pat ir CPT bei ombudsmeno rekomendacijas“; 2023 m. Ministrų Komiteto 1475-ojo posėdžio sprendimą dėl Portugalijos, kuriame Ministrų Komitetas ragina valdžios institucijas „visapusiškai pasinaudoti atitinkama Europos Tarybos patirtimi, darbu, priemonėmis bei Nacionalinio prevencinio mechanizmo rekomendacijomis“).
2. Išsamios strategijos, apimančios visas susijusias suinteresuotąsias šalis, skatinimas
Ministrų komitetas aiškiai nurodo, kad kovojant su kalėjimų perpildymu, būtina įgyvendinti išsamią strategiją, kurioje dalyvautų visi susiję subjektai, ir kuria, keičiant politiką, didinant atitinkamų subjektų informuotumą, taikant kalinimo režimams įtakos turinčias organizacines priemones bei kalėjimų infrastruktūros intervencijas, būtų siekiama spręsti atitinkamus šio reiškinio aspektus.
Nors teismai išskiriami kaip „vieninteliai, galintys priimti sprendimą paleisti į laisvę arba pakeisti bausmę ir atitinkamai imtis veiksmų dėl 3 straipsnio pažeidimų „priežasčių“ (cituojamos 2021 m. 1411-jo posėdžio pastabos dėl Prancūzijos), turi dalyvauti visi atitinkami baudžiamosios srities suinteresuotieji subjektai (žr. 2022 m. 1436-ojo posėdžio pastabas dėl Belgijos: „prokurorai, tyrimo ir sprendimo vykdymo teisėjai, kalėjimų administracija ir probacijos tarnybos“; 2017 m. 1288-ojo posėdžio pastabas dėl Graikijos, kuriose sekretoriatas ragina „iš naujo įvertinti bausmių vykdymo sistemą ir įstatymų leidžiamosios valdžios (bausmių įtvirtinimo teisės aktai), teismų (bausmių skyrimas) ir pataisos sistemos (bausmių vykdymo sąlygos) sąveiką“; 2023 m. 1475-ojo posėdžio pastabas dėl Portugalijos, kuriose sekretoriatas pabrėžia „aiškią konsultavimosi su visais suinteresuotaisiais subjektais“ šiame procese pridėtinę vertę ir tiesiogiai pamini indėlį, kurį įneša „pilietinė visuomenė, pateikdama svarių įžvalgų dėl pagrindinių problemų priežasčių ir galimo jų sprendimo veiksmų pobūdžio“).
Tokios strategijos neretai pasigendama Ministrų Komiteto svarstomose šalyse ir dažnai primenama, kad tai – būtinas žingsnis sprendžiant kalėjimų perpildymo problemą (žr., pavyzdžiui, 2022 m. 1451-jo posėdžio pastabas ir Ministrų komiteto sprendimą dėl Prancūzijos; 2023 m. 1475-ojo posėdžio pastabas ir Ministrų Komiteto sprendimą dėl Ukrainos ; 2023 m. 1475-ojo posėdžio pastabas ir Ministrų Komiteto sprendimą dėl Portugalijos). Iš apžvelgtų pavyzdžių matyti, kad tokioje strategijoje kalėjimų perpildymo problema turi būti sprendžiama baudžiamosios teisės (laisvės atėmimo bausmės taikymo ribojimų), proceso teisės (nuteistųjų galimybės naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis užtikrinimo) ir kalėjimų infrastruktūros (materialinių kalinimo sąlygų gerinimo) priemonėmis.
Šių strategijų įgyvendinimo pavyzdį galima rasti Rusijoje ankstyvuoju sprendimo Ananyev ir kiti prieš Rusiją (Nr. 42525/07, 2012 m.) vykdymo etapu, kai Ministrų Komitetas „su pasitenkinimu pažymėjo, kad veiksmų planas pagrįstas išsamia ir ilgalaike Teismo nustatytos struktūrinės problemos sprendimo strategija“ (2012 m. 1157-ojo posėdžio pastabos ir Ministrų Komiteto sprendimas). Šis veiksmų planas tuo pačiu apėmė „priemones, kuriomis siekiama plačiau taikyti suėmimui alternatyvias priemones; [p]riemones, kuriomis siekiama toliau gerinti materialines suėmimo sąlygas; [ir] [p]riemones, kuriomis siekiama įtvirtinti ir toliau tobulinti nacionalines kompensacines ir prevencines teisių gynimo priemones“ (ten pat). Nepaisant pradinio „pasitenkinimo“ valdžios institucijų taikytomis priemonėmis, per paskutinį šio sprendimo vykdymo vertinimą po septynerių metų Ministrų Komitetas „su susirūpinimu pažymėjo, kad ir toliau priimami [EŽTT] sprendimai, kuriuose konstatuojamas laisvės atėmimo vietų perpildymas, bei paragino valdžios institucijas pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi šiai problemai spręsti“ (2019 m. Ministrų Komiteto 1348-ojo posėdžio sprendimas).
Priemones, kurių Italijos valdžios institucijos ėmėsi vykdydamos pilotinį Torreggiani sprendimą (įvykdytas 2016 m.), sekretoriatas taip pat kartais mini kaip „įkvėpimo šaltinį“ kitoms šalims (žr., pvz., 2016 m. 1250-ojo posėdžio pastabas dėl Vengrijos; 2016 m. 1259-ojo posėdžio pastabas dėl Slovėnijos).
Kaip pabrėžė sekretoriatas, Italijos valdžios institucijos ėmėsi trijų krypčių priemonių: baudžiamosios politikos priemonių laisvės atėmimui alternatyvių sankcijų taikymui padidinti, apriboti suėmimo ir kardomojo kalinimo skyrimą už nesunkius nusikaltimus, organizacinių priemonių kalinamųjų gyvenimo sąlygoms pagerinti ir kalėjimų renovacijos (2014 m. 1214-ojo posėdžio pastabos).
Ministrų Komitetas aiškiai pabrėžia, kad vien tik priemonėmis, kuriomis siekiama padidinti laisvės atėmimo vietų skaičių, neįmanoma išspręsti perpildymo problemos (žr. 2022 m. 1451-ojo posėdžio pastabas dėl Prancūzijos; 2023 m. 1475-ojo posėdžio pastabas ir Ministrų Komiteto sprendimą dėl Belgijos), tačiau tai gali būti dalis sprendimo, jas taikant kartu su kitomis politikos iniciatyvomis (žr. 2013 m. 1172-ojo posėdžio pastabas dėl Graikijos; 2015 m. 1122-ojo posėdžio pastabas dėl Rumunijos).
3. Strategijos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama kardomajam kalinimui (suėmimui), trumpoms bausmėms ir kalinių skaičiui
Daugelyje sekretoriato pastabų ir Ministrų Komiteto sprendimų pabrėžiama „politika, kuria siekiama apriboti arba sumažinti į kalėjimus siunčiamų asmenų skaičių“, kuri kai kuriais atvejais laikoma „vieninteliu perspektyviu būdu perpildymui kontroliuoti“ (cituota 2016 m. 1250-ojo posėdžio pastabose dėl Vengrijos; sekretoriatas cituoja CPT vizito ataskaitą, paskelbtą 2014 m., § 39).
Dėl šio priežasties dažnai skatinamos suėmimo ir kardomojo kalinimo alternatyvos (taikant alternatyvias sankcijas arba alternatyvias kardomąsias priemones). Pavyzdžiui, to buvo siekiama Ministrų Komiteto intervencija Vengrijos atžvilgiu: buvo konstatuota, kad alternatyvios suėmimui priemonės „taikomos nepakankamai“ (2020 m. 1377-ojo posėdžio pastabos; 2018 m. 1310-ojo posėdžio pastabos). Tai taip pat buvo paminėta ir kaip kitų valstybių problemos dalis, pavyzdžiui dėl Ukrainos (2020 m. 1390-ojo posėdžio pastabos ir Ministrų komiteto sprendimas), Prancūzijos (2022 m. 1451-ojo posėdžio pastabos ir Ministrų Komiteto sprendimas), Moldovos (2013 m. 1186-ojo posėdžio pastabos ir Ministrų Komiteto sprendimas), Slovėnijos (2016 m. 1259-ojo posėdžio pastabos ir Ministrų komiteto sprendimas) ir kt. Rekomendacija plačiau taikyti laisvės atėmimui alternatyvias sankcijas taip pat pateikta Portugalijai, nors šioje šalyje yra vienas mažiausių įkalinimo rodiklių tarp Europos Tarybos šalių, o tai rodo, kad jos perpildymo problemą lemia kitos priežastys (2023 m. Ministrų Komiteto 1475-ojo posėdžio sprendimas).
Ikiteisminio suėmimo alternatyvos buvo rekomenduojamos ir analizuojamos būtent tose šalyse, kuriose ikiteisminio suėmimo dažnumas ir trukmė buvo pripažinti rimta problema (žr. 2013 m. 1164-ojo posėdžio pastabas ir Ministrų Komiteto sprendimą dėl Lenkijos), (2020 m. 1390-ojo posėdžio pastabas dėl Graikijos) arba (2017 m. 1288-ojo posėdžio pastabas dėl Rusijos).
Tarp apžvelgtų valstybių įgyvendintų ir Ministrų Komiteto arba sekretoriato rekomenduotų priemonių – dažnesnis elektroninės stebėsenos, kaip „kardomojo kalinimo alternatyvos, savarankiškos bausmės ar bausmės vykdymo priemonės“ taikymas (cituojant rekomendaciją Belgijai: sekretoriatas ir Ministrų Komitetas pažymėjo „suinteresuotumą“ platesniu šios priemonės taikymu (2023 m. 1475-ojo posėdžio pastabos ir Ministrų Komiteto sprendimas)).
Peržiūrėtuose dokumentuose nepastebėta kritinės šios priemonės taikymo analizės. Dviem jau užbaigtos sprendimų vykdymo stebėsenos atvejais (Lenkijoje, Italijoje) trumpoms bausmėms dažniau taikoma elektroninė stebėsena buvo paminėta kaip dalis platesnių priemonių, kuriomis pasiekta tam tikrų rezultatų mažinant perpildymą (žr. 2016 m. 1265-ojo posėdžio rezoliuciją dėl Lenkijos, kurioje paminėtas naujausias pateiktas veiksmų planas, kuriame nurodyta, kad elektroninė stebėsena gali būti skiriama kaip alternatyva laisvės atėmimui iki vienerių metų; 2014 m. 1201-ojo posėdžio pastabas dėl Italijos).
Kituose sprendimuose, kurių vykdymas vis dar stebimas, rekomenduota plačiau taikyti elektroninę stebėseną kaip priemonę perpildymui sumažinti (žr. pirmiau minėtą 2023 m. Ministrų Komiteto 1475-ojo posėdžio sprendimą dėl Belgijos: jau prieš šešerius metus buvo tikimasi, kad platesnis laisvės atėmimui alternatyvių priemonių, įskaitant elektroninę stebėseną, taikymas „padės sumažinti kalinių skaičių“ (žr. 2017 m. 1302-ojo posėdžio pastabas; 2018 m. Ministrų Komiteto 1310-ojo posėdžio sprendimą dėl Rumunijos). Kartu pateikta rekomendacija stiprinti probacijos tarnybą (žr. 2023 m. Ministrų Komiteto 1475-ojo posėdžio sprendimą dėl Belgijos; 2019 m. 1362-ojo posėdžio pastabas dėl Rumunijos, kuriose sekretoriatas apgailestauja, kad probacijos tarnybai „vis dar labai trūksta darbuotojų, nors ji reikšmingai prisideda prie to, kad bausmės kalėjimuose galėtų neatlikti daugiau kaip 100 000 asmenų, ir todėl jos veiksminga veikla yra gyvybiškai svarbi trumpalaikei ir ilgalaikei Rumunijos perpildymo mažinimo strategijos sėkmei“; taip pat žr. 2017 m. 1294-ojo posėdžio pastabas dėl Slovėnijos, kurioje viena iš taikytų priemonių buvo probacijos tarnybos sukūrimas).
Kitos priemonės – tikslinės baudžiamosios teisės intervencijos siekiant užtikrinti, kad „įkalinimas būtų kraštutinė priemonė“ (cituotos 2021 m. 1406-ojo posėdžio pastabos dėl Moldovos). Tokių priemonių dėl smulkių nusikalstamų veikų ėmėsi, pavyzdžiui, Italija (2012 m. 1150-ojo posėdžio pastabos ir Ministrų Komiteto sprendimas) arba Lenkija (2016 m. 1265-ojo posėdžio rezoliucija, kurioje minimas naujausias veiksmų planas), 2020 m. tai numatė Graikija, vykdydama reformą, kuria „siekiama įgyvendinti nuosaikesnę baudžiamąją politiką“ (2020 m. 1390-ojo posėdžio pastaba ir Ministrų Komiteto sprendimas); taip pat tai buvo pripažinta būtina pirmą kartą vertinant, kaip Vengrija įgyvendina pilotinį sprendimą Varga ir kt. prieš Vengriją (Nr. 14097/12, 2015; žr. 2015 m. 1236-ojo posėdžio pastabas: sekretoriatas teigimu, atsižvelgiant į tai, kad už smulkius nusikaltimus dažnai baudžiama laisvės atėmimu, būtina vystyti alternatyvas laisvės atėmimui). Belgijai Ministrų Komitetas pasirinko alternatyvią formuluotę, siūlydamas „sumažinti įstatyme numatyto laisvės atėmimo atvejų skaičių“ (2023 m. Ministrų Komiteto 1475-ojo posėdžio sprendimas).
Kita naujausiuose sprendimuose vis svarbesne laikoma priemonė – pagal įstatymus privaloma kalinių skaičiaus kontrolė. Pažymėta, kad šios priemonės Slovėnijos valdžios institucijos savo „įvairiapusėje nacionalinėje strategijoje ėmėsi perpildymo problemai mažinti“ (2017 m. rugsėjo 1294-ojo posėdžio pastabos: įstaigai pasiekus maksimalų kalinių skaičių, Liublianos kalėjimo kaliniai turėjo būti automatiškai perkelti į kitus kalėjimus), ji buvo rekomenduota Prancūzijai (2022 m. Ministrų Komiteto 1451-ojo posėdžio sprendimas: Ministrų Komitetas paragino valdžios institucijas „apsvarstyti naujas privalomo pobūdžio teisėkūros priemones, kuriomis būtų reguliuojamas kalinių skaičius“) ir Belgijai (2023 m. Ministrų Komiteto 1475-ojo posėdžio sprendimas: Ministrų Komitetas paragino valdžios institucijas „nedelsiant apsvarstyti privalomas priemones kalinių skaičiui reguliuoti“).
Panašią priemonę sekretoriatas buvo numatęs Portugalijai, tačiau ji nenurodyta Ministrų Komiteto sprendime (2023 m. rugsėjo 19–21 d. 1475-asis posėdis: plg. pastabas, kuriose siūloma įtvirtinti „privalomą teisinę kalėjimų reguliavimo sistemą, kuri būtų taikoma susidūrus su kalėjimų perpildymu […], pavyzdžiui, nustatant absoliučią viršutinę kalinių skaičiaus ribą kiekviename kalėjime“, o Ministrų Komiteto sprendime valdžios institucijos tik paragintos „pasinaudoti visomis galiojančiuose teisės aktuose numatytomis priemonėmis, kad būtų apribotas kalėjimų sistemoje esančių asmenų skaičius“).
4. Mažiau dėmesio skiriama laisvės atėmimo trukmei ir paleidimui prieš terminą
Valstybių reformos, kuriomis siekiama sutrumpinti bausmių trukmę, pirmiausia susijusios su nesunkiais nusikaltimais, kaip rodo Italijos atlikta reforma, nustatant „švelnesnės bausmes už nesunkius su narkotikais susijusius nusikaltimus“ (2014 m. 1201-ojo posėdžio pastabos) arba Graikija, kurioje panaikinti „smulkūs nusikaltimai“ (2020 m. 1390-ojo posėdžio pastabos).
Ilgų bausmių klausimas keliamas retai.
Kaip perpildymo veiksnys jos trumpai paminėtos du kartus. Dėl Prancūzijos, pabrėžęs trumpų bausmių poveikį perpildymui, sekretoriatas pridūrė, kad ilgesnės bausmės prisideda prie to, kad „ilgainiui laisvės atėmimo vietos persipildo“ (2022 m. 1451-ojo posėdžio pastabos). Dėl Rumunijos sekretoriatas nuogąstauja, kad dėl „ilgesnių bausmių pakartotinai nusikaltimus padariusiems asmenims ir griežtesnių lygtinio paleidimo sąlygų“ gali nebelikti teigiamo platesnio elektroninės stebėsenos naudojimo poveikio (2018 m. 1310-ojo posėdžio pastabos).
Šis klausimas išsamiau nagrinėjamas dėl Graikijos: reaguodamas į baudžiamosios teisės reformą, dėl kurios už kai kurias sunkias nusikalstamas veikas numatytos griežtesnės bausmės, sekretoriatas teigė, kad „viršutinės bausmių ribos padidinimas negali būti kompensuojamas nedideliu žemutinės jų ribos sumažinimu“ ir kad dėl tokios politikos „paprastai didėja įkalintų asmenų skaičius, todėl nėra nuosekliai sprendžiama kalėjimų perpildymo problema“ (2022 m. 1428-ojo posėdžio pastabos).
Dar dažniau dėmesys atkreipiamas į bausmių koregavimo mechanizmų tobulinimą: pateikiamos įgyvendintinos rekomendacijos (žr. 2019 m. Ministrų Komiteto 1355-ojo posėdžio sprendimą dėl Belgijos; 2021 m. Ministrų Komiteto 1406-ojo posėdžio sprendimą dėl Moldovos; 2023 m. Ministrų Komiteto 1475-ojo posėdžio sprendimą dėl Portugalijos), teigiamai įvertinamos valdžios institucijų taikytos priemonės (žr. 2021 m. 1411-ojo posėdžio pastabas dėl Bulgarijos įvykdžius reformą ir suteikus nuteistiesiems galimybę dėl lygtinio paleidimo tiesiogiai kreiptis į kompetentingą teismą bei sušvelninus sąlygas, kuriomis pakartotinai nuteistiems asmenims suteikiama teisė į lygtinį paleidimą; 2014 m. 1214-ojo posėdžio pastabas dėl Italijos įgyvendinus reformą, kuria padidintos nuteistųjų galimybės pasinaudoti lygtiniu paleidimu prieš terminą taikant priežiūrą, padidinus per pusmetį atliktų laisvės dienų skaičių, po kurio nuteistasis įgyja teisę į lygtinį paleidimą prieš terminą; 2019 m. 1348-ojo posėdžio pastabas ir Ministrų Komiteto sprendimą dėl Rumunijos dėl lygtinio paleidimo reformos, kuri padėjo sumažinti kalinių skaičių; 2015 m. 1230-ojo posėdžio pastabas dėl Graikijos, kuriose sekretoriatas siūlo papildyti esamas priemones, kuriomis siekiama „apriboti į laisvės atėmimo įstaigas bausmei atlikti siunčiamų asmenų skaičių (laisvės atėmimo bausmės alternatyvos) ir užtikrinti nuteistųjų skaičiaus mažinimą taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą arba paleidimą prieš terminą“ kartu su suėmimo alternatyvomis).
Taip pat pateiktos rekomendacijos visam laikui įtvirtinti COVID-19 pandemijos metu priimtas laikinas priemones. Šiomis priemonėmis įgyvendinus bausmių koregavimo programas dažnai sumažėdavo kalinių skaičius (žr. 2021 m. 1398-ojo posėdžio pastabas ir Ministrų Komiteto sprendimą dėl Portugalijos, kuriame Ministrų Komitetas rekomendavo visam laikui įtvirtinti „lankstesnį bausmių vykdymą“, kurį sekretoriatas savo pastabose apibūdino kaip „dalinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės, ypatingų administracinių atostogų suteikimą, bausmės laiko sutrumpinimą ir lygtinį paleidimą prieš terminą“ – ši rekomendacija 2023 m. vertinant sprendimo vykdymą nebuvo pakartota). Dėl Belgijos (kuri įgyvendino panašias priemones – taikė bausmės vykdymo nutraukimą ir paleidimą prieš terminą) sekretoriatas tik pažymėjo, kad „pirmosios COVID-19 bangos metu suteikta galimybe buvo pasinaudota, tačiau jos poveikis laikui bėgant nebuvo užtikrintas“, o tai negali būti aiškinama kaip rekomendacija pratęsti šių priemonių taikymą (2021 m. 1398-ojo posėdžio pastabos, paryškinta papildomai: priemonės paminėtos NŽTI pateiktose pastabose, kurios cituojamos Sekretoriato pastabų 15 išnašoje). Perpildymo, kaip demografinio reiškinio, ir kalinių procesinių teisių klausimas sutampa su kompensacinių priemonių, kurias turi taikyti valdžios institucijos, klausimu: Ministrų Komitetas ne kartą siūlė taikyti priemones, kuriomis prastomis kalinimo sąlygomis laikomiems nuteistiesiems kompensacijos būtų skiriamos bausmės sumažinimo forma (šiuo atžvilgiu minimas pavyzdys – Italijoje taikoma priemonė, kurią EŽTT sprendime Stella prieš Italiją (Nr. 49169/09, 2014) pažymėjo kaip turinčią „neginčijamą pranašumą padedant spręsti perpildymo problemą, nes nuteistiesiems sudaroma galimybė greičiau išeiti į laisvę“ (taip pat žr. 2014 m. Ministrų Komiteto 1201-ojo posėdžio sprendimą; 2017 m. Ministrų Komiteto 1288-ojo posėdžio sprendimą dėl Rusijos; 2019 m. Ministrų Komiteto 1362-ojo posėdžio sprendimą dėl Rumunijos, kuriame Ministrų Komitetas apgailestauja dėl „panaikintos teisinės gynybos priemonės, kuria sutrumpinus bausmę būdavo kompensuojama asmenims,“ laikomiems prastomis sąlygomis).
[1] Nagrinėtos šios valstybės ir atitinkamos bylos: Belgija: Vasilescu prieš Belgiją, Nr. 64682/12, 2014 m. balandžio 25 d.; Bulgarija: Neshkov prieš Bulgariją, Nr. 36925/10, 2015 m. sausio 27 d. ir Keyahov prieš Bulgariją, Nr. 41035/98, 2005 m. sausio 18 d.; Prancūzija: J.M.B. ir kiti prieš Prancūziją, Nr. 9671/15, 2020 m. sausio 30 d.; Graikija: Nisiotis prieš Graikiją, Nr. 34704/08, 2011 m. vasario 10 d.; Vengrija: Varga ir kiti prieš Vengriją, Nr. 14097/12; Italija: Torreggiani prieš Italiją, Nr. 43517/09, 2013 m. sausio 8 d. ir Sulejmanovic prieš Italiją, Nr. 22635/03, 2009 m. liepos 16 d.; Moldova: Ciorap prieš Moldovą, Nr. 12066/02, 2007 m. birželio 19 d. ir I.D. prieš Moldovą, Nr. 47203/06, 2010 m. lapkričio 30 d.; Lenkija: Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, 2009 m. spalio 22 d. ir Norbert Sikorski prieš Lenkiją, Nr. 17599/05, 2009 m. spalio 22 d.; Portugalija: Petrescu prieš Portugaliją, Nr. 23190/17, 2019 m. gruodžio 3 d.; Rumunija: Rezmiveș prieš Rumuniją, Nr. 61467/12, 2017 m. balandžio 25 d. ir Bragadireanu prieš Rumuniją, Nr. 22088/04, 2007 m. gruodžio 6 d.; Rusija: Ananyev prieš Rusiją, Nr. 42525/07, 2012 m. spalio 1 d.; Slovėnija: Mandic prieš Slovėniją, Nr. 5774/10, 2012 m. sausio 20 d.; Ukraina: Sukachov prieš Ukrainą, Nr. 14057/17, 2020 m. sausio 30 d. Daugiau informacijos apie bylas pateikta prieduose.
[2] Pilotiniai sprendimai priimami tada, kai dėl nagrinėjamo klausimo struktūrinio ar sisteminio pobūdžio gaunama daug panašių peticijų. Šiuose sprendimuose Teismas gali nurodyti priemones, kurių valstybė atsakovė privalo imtis per konkretų terminą. Pilotinių sprendimų procedūra Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) suteikia galimybę atidėti susijusių peticijų nagrinėjimą. Žr. EŽTT parengtą Informacijos apie pilotinius sprendimus suvestinę.
[3] Daugiau informacijos pateikta iGuide: Ministrų Komiteto procedūros ir darbo metodai III dalyje. 5: „[Posėdžio] dokumentus sudaro pagrindiniai diskusijoms reikalingi dokumentai ir pastabos dėl darbotvarkės, kuriose pateikiami sprendimų projektai. Pastabas dėl darbotvarkės sekretoriatas rengia tik tuo atveju, jei jos yra naudingos viceministrų diskusijoms ir (arba) yra būtinos sprendimui parengti“; taip pat žr. European Implementation Network, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymas. Vadovas NVO, nukentėjusiesiems ir jų advokatams, p. 14: „Pastabose pateikiamos bylų santraukos ir kylantys klausimai, taip pat Ministrų Komiteto sprendimų dėl kiekvienos bylos projektai“.
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išsakytos nuomonės ir požiūriai yra tik autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį ir nuomonę. Europos Sąjunga negali būti laikoma už jas atsakinga.
