Šiame informaciniame biuletenyje „Europos teisenos dėl laisvės atėmimo tinklo” (angl. The European Prison Litigation Network) nariai ir partneriai siekia informuoti nacionalinius teisininkus ir pilietinės visuomenės organizacijas apie svarbiausius su Europos kalėjimais susijusius teisinius pokyčius.
Naujienlaiškis apima 14 Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat Ukrainą, Moldovą, Jungtinę Karalystę ir Rusiją.
SKAITYTI VISĄ ANALIZĘ ANGLŲ KALBA >>
EKSTRADICIJA
Vokietijoje Federalinis Konstitucinis Teismas sustabdė kalinio ekstradicijos Turkijai procedūrą, motyvuodamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai nepakankamai atsižvelgė į riziką, kad kalinys perdavimo metu arba būdamas įkalintas Turkijoje gali nusižudyti.
Ukrainoje priėmus įstatymą, kuriame išvardyti kalėjimai, kuriuose turi būti laikomi ekstradicijos pagrindu perduoti kaliniai, kyla diskriminacijos dėl kalinių statuso klausimas.
SVEIKATA
Bulgarijoje administracinis teismas nusprendė, kad nacionaline prevencine teisių gynimo priemone negalima pasinaudoti siekiant laikinai sustabdyti bausmės vykdymą, nes tokį sprendimą gali priimti tik prokuratūra.
Vokietijoje Federalinis Konstitucinis Teismas nurodė kalėjimo administracijai kaip laikinąją priemonę šešis mėnesius kaliniui taikyti pakaitinę opiatų terapiją.
Italijoje Kasacinis teismas atmetė bado streiką paskelbusio kalinio prašymą laikinai sustabdyti bausmės vykdymą, motyvuodamas tuo, kad jo sveikatos būklė pablogėjo dėl jo paties sprendimo tęsti bado streiką.
Moldovoje Teisingumo ministerija atnaujina taisykles, kuriomis siekiama palengvinti sunkiai sergančių kalinių paleidimą į laisvę anksčiau laiko, ir siekia, kad ši galimybė būtų taikoma ir kardomiesiems.
Lenkijoje, praėjus metams po reformos, pagal kurią kaliniams buvo suteikta galimybė gauti medicinines paslaugas nuotoliniu būdu, kalėjimų tarnyba nesugebėjo jos įgyvendinti.
Be to, Lenkijoje Nacionalinis prevencinis mechanizmas ginčija Kalėjimų tarnybos poziciją, kad jos atstovai negali susipažinti su kalinių medicininiais dokumentais be jų išankstinio raštiško sutikimo.
Jungtinėje Karalystėje Kalėjimų inspekcija paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė keletą trūkumų, susijusių su paūmėjusia psichikos liga sergančių kalinių perkėlimu į ligonines.
SUVARŽYMO PRIEMONĖS
Austrijoje Teisingumo ministerijos dekretu nustatyta, kad visi iš kalėjimo konvojuojami kaliniai turi būti surakinti antrankiais už nugaros arba naudojant fiksacinius diržus.
Ispanijoje neseniai Katalonijos ombudsmenas ir Barselonos universiteto Bausmių sistemos ir žmogaus teisių observatorija paskelbė dvi ataskaitas, iš kurių matyti, kad Katalonijoje labai padaugėjo mechaninių suvaržymo priemonių taikymo dėl medicininių ir nemedicininių priežasčių. Priešingai, nacionalinei kalėjimų administracijai pavaldžiuose kalėjimuose šių priemonių naudojimas sumažėjo.
INTERNETO PRIEIGA
Portugalijoje Teisingumo ministerija paskelbė apie bandomąjį projektą, pagal kurį trijuose šalies kalėjimuose kaliniams suteikiama ribota interneto prieiga.
Ukrainoje kaliniams leidžiama naudotis Europos Žmogaus Teisių Teismo interneto svetaine ir jo elektroninių ryšių tarnyba. Vis dėlto naujosios taisyklės riboja mokamą prieigą prie interneto kaliniams, kuriems skirta drausminė nuobauda baudos izoliatoriuje (vienutėje) arba kuriems taikomas draudimas bendrauti su išoriniu pasauliu.
NUTEISIMAS IKI GYVOS GALVOS
Moldovoje Teisingumo ministerija surengė seminarą apie laisvės atėmimą iki gyvos galvos, siekdama palengvinti nuteistųjų iki gyvos galvos galimybes išeiti į laisvę.
Lenkijoje žmogaus teisių komisaras paragino Teisingumo ministeriją panaikinti ankstesnės vyriausybės įvestą nuteisimo iki gyvos galvos be galimybės būti paleistam lygtinai galimybę. Be to, jis išreiškė susirūpinimą dėl neseniai priimtų pakeitimų, kuriais atgaline data keičiamos lygtinio paleidimo sąlygos kaliniams, nuteistiems galutiniu nuosprendžiu iki reformos įsigaliojimo dienos.
Ukrainos Konstitucinis Teismas pripažino nepriimtinu skundą dėl naujo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių peržiūrėjimo mechanizmo. Skunde buvo teigiama, kad juo diskriminuojami iki gyvos galvos nuteisti asmenys, kurie naujojo mechanizmo įsigaliojimo metu jau buvo atlikę daugiau kaip 15 metų bausmės.
MATERIALIOS KALINIMO SĄLYGOS
Belgijoje prieš 2024 m. birželio mėn. federalinius rinkimus prancūziškai ir vokiškai kalbančių advokatų asociacija ir Žmogaus teisių lyga paskelbė memorandumus. Abiejuose siūlomi struktūriniai sprendimai kalinimo sąlygoms pagerinti ir kalėjimų perpildymui sumažinti.
Bulgarijoje administracinis teismas plačiai apibrėžė nežmonišką ir žeminantį elgesį, nurodydamas, kad kalėjimo administracijos nesugebėjimas bent kartą per savaitę pakeisti kalinių patalynę ir asmeninius apatinius drabužius priskiriamas šiai kategorijai.
Čekijos Respublikoje nutarimo, kuriuo padidinamas vienam kaliniui tenkantis minimalus asmeninis plotas, įsigaliojimas, iš pradžių numatytas 2024 m. sausio mėn., buvo atidėtas iki 2027 m. sausio mėn.
Vengrijoje sulaikytos Italijos pilietės atvejis atkreipė dėmesį į šioje šalyje taikomas sulaikymo sąlygas, dėl kurių vyko diskusijos Europos Parlamente.
Italijoje priimtas sprendimas dėl kalinimo sąlygų skyrėsi nuo bendro nacionalinių teismų požiūrio, nes buvo atsižvelgta ne tik į kaliniams prieinamą asmeninę erdvę, bet ir į bendrą higienos lygį įstaigoje.
Moldovoje asociacijos „Promo-LEX“ atliktas Kišiniovo kalėjimo kalinimo sąlygų tyrimas parodė, kad faktinis vietų šiame kalėjime skaičius buvo daug mažesnis nei oficialus, todėl kalėjimas buvo perpildytas.
Lenkijoje Žmogaus teisių komisaras įspėjo valdžios institucijas apie prastą laikino sulaikymo kamerų, kuriose laikinai laikomi atvykę nauji kaliniai, būklę.
Rumunijoje Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad reikalavimai atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, turi būti reiškiami Rumunijos valstybei, o ne kalėjimo administracijai.
Ukrainoje Teisingumo ministerija nurodė vieneriems metams, iki 2025 m. sausio mėn., atidėti pataisų, kuriomis kaliniams suteikiama du kartus didesnė galimybė naudotis tualetu, įsigaliojimą.
NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS
Rusijoje ir toliau mažėja pilietinė erdvė: valdžia paskelbė Anarchistinę Juodojo kryžiaus federaciją „nepageidaujama“ ir nuteisė Olegą Orlovą, žinomą žmogaus teisių aktyvistą ir vieną iš žmogaus teisių centro „Memorial“ pirmininkų, dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausme.
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Belgijoje priimtas naujas baudžiamasis įstatymas ir iš esmės peržiūrėtas Baudžiamasis kodeksas. Nors kalėjimas dabar Baudžiamajame kodekse apibrėžiamas kaip kraštutinė priemonė, reformomis išplėstas suėmimo taikymas, sukurtos naujos nusikalstamos veikos ir sugriežtintos bausmės už tam tikras nusikalstamas veikas. Prancūziškai ir vokiškai kalbančių advokatų asociacija ir Žmogaus teisių lyga kritikavo šias priemones, teigdamos, kad jos gali apsunkinti ir taip perpildytų kalėjimų situaciją.
Graikijoje neseniai priimto Baudžiamojo kodekso (2019 m., iš dalies pakeisto 2021 m. ir 2022 m.) plataus masto reformos turės didelį poveikį kalinių teisėms ir kalinimo sąlygoms. Be kita ko, dėl šių reformų pailgės laisvės atėmimo bausmės trukmė, sumažės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo galimybė, bus išplėstas suėmimo taikymas ir sugriežtinta nepilnamečių justicija.
Ispanijoje Katalonijos vyriausybė priėmė dvejų metų strategiją, kuria siekiama skatinti įkalinimui alternatyvias priemones ir atvirą kalinimo režimą.
SUĖMIMAS
Lenkijoje Teisingumo ministerija pripažino piktnaudžiavimo suėmimu problemą ir paskelbė, kad dirbama siekiant pakeisti suėmimo skyrimo kriterijus.
KALĖJIMŲ PERSONALAS
Prancūzijoje įsigaliojo reforma, kuria keičiamas kalėjimų prižiūrėtojų statusas. Visų pirma šia reforma kalėjimų prižiūrėtojams keliamas aukštesnio lygio diplomo reikalavimas ir didinamas jų darbo užmokestis.
KALĖJIMAI KARO METU
Ukrainoje pataisos kolonijos viršininkas buvo in absentia nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad leido Rusijos okupacinėms pajėgoms naudotis dalimi jo vadovaujamos įstaigos ir kalinių darbo jėga.
Be to, Ukrainoje priimtas naujas įstatymas, pagal kurį kaliniai, neatlikę visos bausmės, nes buvo priverstinai perkelti į Rusiją, turi atlikti likusią bausmės dalį, kai tik grįžta į šalį.
PRIVATUS IR ŠEIMINIS GYVENIMAS
Čekijos Respublikoje nauju įstatymu suvienodintos taisyklės, pagal kurias kalėjimų administracija privalo tvarkyti kalinių pajamas. Visų pirma juo garantuojama, kad dalis kalinių pajamų turi būti skiriama pagrindiniams poreikiams (sveikatos, higienos, maisto) tenkinti.
Vengrijoje kalinių artimieji pranešė, kad pasimatymų tvarka pasikeitė į gerąją pusę: lubas siekiančias permatomas pertvaras pakeitė 20-50 cm aukščio pertvaros ir sudaryta riboto fizinio kontakto galimybė pasimatymų pradžioje ir pabaigoje.
Italijoje Konstitucinis Teismas pripažino kalinių teisę į intymius santykius ir nusprendė, kad kaliniai turi turėti galimybę susitikti su sutuoktiniu ar partneriu neprižiūrint kalėjimo administracijai. Teismas pabrėžė, kad emocinių ryšių palaikymas yra labai svarbus kalinių psichikos sveikatai, kuri kartu su fizine sveikata yra žmogaus orumo pagrindas.
Moldovoje neseniai įvykdyta Bausmių vykdymo kodekso reforma siekiama palengvinti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus. Be to, šia reforma stiprinama kalinių, kurie susižalojo patys, apsauga ir stiprinama kalinių teisė skųstis.
Lenkijoje naujoji vyriausybė atšaukė savo pirmtakės padarytus pakeitimus, kad kaliniams būtų leista bent du kartus per savaitę paskambinti savo šeimoms.
Be to, Lenkijoje žmogaus teisių komisaras įspėjo Teisingumo ministeriją apie kalinių, atliekančių bausmę toli nuo savo šeimos, padėtį – šis reiškinys neproporcingai dažnai paliečia kalinčias moteris.
Rusijoje Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir naujausiais teisės aktais dar labiau apribotas kalinių ryšys su išoriniu pasauliu, uždraudžiant kaliniams naudotis nešiojamaisiais radijo imtuvais ir nustatant baudžiamąją atsakomybę už mobiliųjų telefonų ar kitų ryšio priemonių perdavimą kaliniams.
Ukrainoje Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Bausmių vykdymo kodekso dalis, pagal kurias iki gyvos galvos nuteistiems kaliniams, nesuteikiama teisė būti laikinai paleistiems iš kalėjimo, kad galėtų aplankyti sunkiai sergantį giminaitį arba dalyvauti jo laidotuvėse.
PROCESINĖS TEISĖS
Prancūzijoje administracinis teismas nusprendė, kad kalinio teisė asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje yra sudėtinė teisės į veiksmingą teisinę gynybą dalis. Pareiškėjui, kuris ginčijo jo patalpinimą į vienutę, nebuvo leista asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje dėl saugumo priežasčių.
REŽIMAS
Vengrijoje neseniai priimtame ministro įsakyme išdėstytos naujos atlygio ir bausmės įskaitymo sistemos, pagal kurią nustatomas kalinimo režimas, taisyklės.
Lietuvoje Kalėjimų tarnybos įsakymu į pusiaukelės namus perkeltiems nuteistiesiems įvestas privalomas elektroninis stebėjimas ne trumpiau kaip vieną mėnesį nuo perkėlimo dienos.
REINTEGRACIJA
Rusijoje įsigaliojo naujas įstatymas dėl probacijos, kuriame nustatytos kelios priemonės kalinių reintegracijai palengvinti. Ekspertai kritikavo šio įstatymo neaiškumą, nes juo dabartinė sistema keičiama nežymiai ir neatsižvelgiama į tai, kad kaliniai buvo masiškai verbuojami dalyvauti konflikte Ukrainoje.
TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS
Bulgarijoje naujausioje administracinių teismų praktikoje bylose, susijusiose su įtarimais dėl nežmoniško ir žeminančio elgesio, yra neatitikimų, susijusių su kalinių patirtų kalėjimo administracijos teisinių išlaidų atlyginimu, kai jie pralaimi bylą. Dėl to kyla teisinis netikrumas dėl prevencinių ir kompensacinių teisių gynimo priemonių taikymo įkalinimo įstaigų bylose.
TEISĖ Į GYVYBĘ
Rusijoje žiaurios kelių žymių veikėjų, įskaitant Aleksejų Navalną, mirtys kalėjimuose ir naujausi statistiniai duomenys nurodo daugybę kalinių teisės į gyvybę pažeidimų.
BAUSMĖS KOREGAVIMAS
Portugalijoje Apeliacinis teismas nusprendė, kad apskaičiuojant atliktos bausmės trukmę turi būti atsižvelgta į malonės suteikimo priemones kaip į kriterijų, pagal kurį nuteistasis turi teisę į bausmės koregavimą.
Jungtinėje Karalystėje Aukštasis Teismas nusprendė, kad teisės aktų reforma, pagal kurią iš vaikų, nuteistų už nužudymą ir nuteistų sulaukus 18 metų, atimama galimybė sutrumpinti bausmę dėl išskirtinės pažangos, yra nesuderinama su Europos žmogaus teisių konvencija.
PERKĖLIMAS
Vokietijoje Federalinis Konstitucinis Teismas padidino kalinių teisinę apsaugą perkėlimo atveju. Byla buvo susijusi su kaliniu, kuriam apie jo perkėlimą buvo pranešta tik prieš pat perkėlimą, nors sprendimas dėl perkėlimo buvo priimtas prieš septynias savaites.
DARBAS
Vokietijoje buvo pranešta apie pagrindinius darbo grupės paskelbtos ataskaitos dėl darbo kalėjimuose elementus. Ataskaitoje numatoma padidinti atlyginimą iki 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir pakeisti nepiniginio atlygio sistemą (sumažinti bausmę iki 12 dienų už kiekvienus darbo metus).
Italijoje Darbo tribunolas nusprendė, kad buvę kaliniai turi teisę gauti bedarbio pašalpą už kalėjime atliktą darbą, nepriklausomai nuo to, ar juos įdarbino privati įmonė, ar kalėjimo administracija.
Ispanijoje Katalonijos ombudsmeno ataskaitoje atkreiptas dėmesys į daugybę darbo organizavimo kalėjimuose trūkumų regione (nuo žemo užimtumo lygio, ypač moterų, iki mažų atlyginimų ir darbuotojų atstovavimo trūkumo).
Bendradarbiaujant su
Šį sąvadą finansuoja Europos Sąjunga ir „Robert Carr Fund“. Jame skelbiama tik autorių nuomonė, kuri nebūtinai atspindi Europos Sąjungos, Europos Komisijos ar „Robert Carr Fund” nuomonę. Nei Europos Sąjunga, Europos Komisija, nei „Robert Carr Fund“ neatsako už išsakytą nuomonę.
